Žagarės pieninė
Istorija

Žagarės Pieno šalies istorija prasidėjo…

Istorija prasidėjo, kai tik atėjo į galvą mintis apie pieną, apie tai kas jį duos, apie tuos, kurie jį paruoš, apie tuos,

kurie turės darbo, apie tuos, kurie gardžiuosis gerdami, kurie norės gerti būtent tą – Skaisgirio lankų pieną…

Ir tas pienas taps daugelio Svajonių pienu…

Kur ošė skaisčioji žalioji giria,
Kur stūkso po kojom gelsvoji skalda, –
Protėviai mūsų išsaugojo žemę,
Čia šiandien jų ainiai stiprybę sau semia. IŠ SKAISGIRIEČIŲ HIMNO

 

Legenda byloja apie miško tankmėje paklydusį medžioklį, kuris ištęsėjo pažadą duotą miško dvasioms –  pastatyti toje vietoje pilį, jei jos padėsiančios jam iš bėdos išsikapstyti. Padėjo.Taip atsirado kaimas Skaisgiriu vadinamas…

Matyt ir pieninės statybos sumanytojas, turėjęs reikalų su Skaisgirio gamtos dvasiomis, norėdamas įgyti jų palankumą, ėmėsi „pieno pilių“ , dabar vadinamų fermomis, statybos. Prasitarta, kad tai būsianti ne bet kokia, o svajonių ferma, kurioje bus įdarbintos svajojančios karvės.  Tik įsivaizduokite pustrečio tūkstančio žalmargių ne tik svajojančių, bet ir duodančių šešias dešimtis tonų išsvajoto pieno.

Kol aplinkiniai žemdirbiai svarstė gyvulininkystės pelningumo – nepelningumo klausimus ir aptarinėjo pieno ūkio sunkumus, iškilo nauja, moderni, viena didžiausių pieno fermų Baltijos šalyse.

Taigi, 2015-ųjų pavasarį, po pat šv. Velykų  duris atvėrė Žagarės pieninė. Sulaukėme pirmos pieno produkcijos – pieno, varškės, sūrio.

Su meile ir atsidavimu prasidėję darbai „svajonių fermoje“turi duoti rezultatą, o kaip gali būti kitaip, jei žalmargės svajotojos šeriamos pačių užaugintu ir paruoštu pašaru. Taip, su meile „atsiradęs“ pienas, tiesiausiu keliu pasieks vartotoją.

Projekto sumanytojai pasirūpino, kad pieno produktus gamintų žinomų ir patikimų firmų įranga. Pasirūpinta, kad įdiegtos pažangiausios technologijos garantuotų didelius gamybos pajėgumus. Neabejojam, paragavę išgryninto skonio, neliks abejingų: ieškos, pirks ir geis Skaisgirio pievose gimstančio baltojo stebuklo.

Pradžioje viliosime pasterizuotu pienu, rūgpieniu, grietinėle, varškės sūriu, kuris primena seniai pamirštą, močiutės rankomis išmylėtą kvapnų sūrį.

Nesiliausime kūrę, remdamiesi mokslo naujovėmis, bet su stipria žemdirbiška nuojauta, klausantis gamtos. Viskas dėl žmogaus, jo sveikatai.

 

Apie pieną reikia galvoti kaip apie tobuliausią gamtoje vertingą maisto produktą. Būtent jis milijonų metų evoliucijos laikotarpyje buvo išrinktas, kad maitintų gyvas būtybes, tarp jų ir žmogų.

Tarp pieno ir žmogaus nuo pat gimimo susikuria ne tik fizinis ryšys, bet ypatingas santykis, nulemtas neapsakomo, jaudinančio, gilaus dvasingumo, glūdinčio šiame elemente, o ne tik baltymų ir maisto medžiagų.

Piene yra milijardai gyvų ląstelių, priklausančių tūkstančiams junginių, chaotiškai ir vienalaikiškai aktyvių, kurios nepailstamai dirbdamos paverčia jas talpinančią medžiagą maža, koncentruota, nuolat kintančia visata. Ši savybė ir nulemia pieno dvasingumą.

 

Anot Vedų, žmonių maistui turi būti vartojama kuo daugiau įvairių produktų, pagamintų iš karvės pieno, nes šis Gerumo jėgos prisotintas valgis suteikia žmonėms Laimę.

Pieno energijos šaltinis yra Mėnulis. Mėnulis – planeta, turinti aukščiausią moterišką pradą. Jei santykis su Mėnuliu teisingas, žmogaus psichikoje įsivyrauja ramybė. Karvės pienas veikia protą taip, kad santykis su Mėnuliu neštų gėrį, o žmogaus sąmonėje įsivyrautų taika ir ramybė. Tie, kas supranta šitą svarbią tiesą, vakarais prieš miegą geria karvės pieną. Taip jie palaiko proto ir išminties švarą.

 

Ar žinojote, kad…
  • Karvė per savo gyvenimą duoda apie 200,000 stiklinių pieno.
  • Karvių kailio margumas, kaip ir žmogaus pirštų atspaudai – nėra dviejų identiškų.
  • Dauguma karvių duoda daugiau pieno, kai klausosi muzikos.
  • Sanskritu žodis “karas” reiškia “trokšti daugiau karvių”.
  • Missy- holšteinų veislės karvė yra šiuo metu pati brangiausia gyva karvė. Ji aukcione Kanadoje buvo parduota net už 1.2 milijono JAV dolerių.
Apie mus rašo…